MC „Žirmūnai“ sėkmingai įvykdė naujai atidaromo „Amberton Green SPA Druskininkai“ darbuotojų mokymus. Tai pirmasis 5 žvaigždučių sveikatingumo centras Druskininkų kurorte. O mums – tai pirmasis projektas tarptautinės BTEC programos prabangaus svetingumo modulio pagrindu.
Mokymai buvo skirti viešbučio registratūros ir SPA registratūros darbuotojams, kambarinėms, vadovaujančiam personalui, o mokymų programa parengta atsižvelgiant į individualius kliento poreikius ir pageidavimus. Ypač daug dėmesio skirta praktiniam darbuotojų parengimui: lektorė, svetingumo verslo ekspertė, Galina Jakimova perteikė dalyviams svetingumo filosofijos ir aptarnavimo kokybės puoselėjimo svarbą, pristatė standartų privalumą ir fundamentalumą, mokė juos lyderystės ir komandinio darbo principų.
Džiaugiamės užmegztu bendradarbiavimu su „Amberton“, vienu didžiausių lietuviško kapitalo viešbučių tinklu, ir ketiname plėsti bendras veiklas. Taip pat jau netrukus aptarsime bendradarbiavimo galimybes su kitais Lietuvoje veikiančiais viešbučių tinklais.

TIKRASIS KRITIKAS – PILNAS RESTORANAS LAIMINGŲ SVEČIŲ!

Justinas Kapkovičius – laisvai samdomas virtuvės šefas, tinklaraščio Pavarsdienorastis.com autorius, prieš daugiau nei 10 metų mokėsi profesinio mokymo centre „Žirmūnai“ virtuvės paslapčių. Šiandien jis gali didžiuotis Baltijos šalių virėjų konkurse „Baltijos kulinarinė žvaigždė“ laimėtu sidabro medaliu, Liuksemburge vykusio pasaulio kulinarijos čempionato „Culinary World Cup 2014“ – sidabro ir bronzos medaliais, vieninteliame pasaulyje „Vynų bei desertų derinimo konkurse“ -auksine šakute, o austrių gliaudymo čempionate 2015 m. – nugalėtojo vieta. 2019 m. Maskvoje vykusiame „St. Pellegrino“ konkurse atstovavo Lietuvą, būdamas mentoriaus vaidmenyje. Vadovaujant, kaupiant ir dalinantis patirtimi restoranai kildavo į aukščiausias vietas Lietuvoje (2017- 2018 m. būdavo dešimtuke tarp geriausiųjų).

„Lietuvoje studijavau VGTU universitete kompiuterių inžineriją, vėliau Škotijoje, Edinburgo Universitete – kompiuterių ir verslo studijų programoje. Į mokymo centrą atėjau žinodamas, kad dirbsiu virtuvėje. Tai buvo tik papildomas stimulas, išmokti naujų virtuvės paslapčių. Kasdien sužinodavau vis naujų dalykų kulinarijos srityje… Papildytas žinių bagažas pravertė tolimesnėje veikloje, besidarbuojant geriausiuose šalies restoranuose… Norėjau geriausių mokytojų sau karjeros pradžioje, todėl nedvejodamas pasirinkau darbą, tuo metu žymiausiuose restoranuose, tokiuose kaip: LE PROVENCE, DOMM. Tai paskatino siekti maksimumo, rinktis darbą tik geriausiuose restoranuose, kur galėjau įgyvendinti savo idėjas ir sumanymus…

Mama mane vadina virtuvės šefu, vaikai – virėju. Na, o aš sakau, vadinkite mane kaip norite, jeigu tik gerai atliekate jums skirtus darbus…“

Justino Kapkovičiaus požiūriu, svarbu nestovėti vietoje, nepriklausomai nuo darbo srities, pasinaudoti naujomis technologijomis, programomis, tendencijomis, išbandyti naujus produktus, nes tai yra neatsiejama tobulėjimo dalis.

„Skatinu nesnausti, neabejoti ir žengti pirmyn, nors galbūt ir yra kažkokių vidinių stabdžių ar kliūčių… atsiriboti nuo stereotipų, daryti sau priimtinus dalykus! Geriau gailėtis, dėl to ką padarei, o ne dėl to ko nepadarei. ..Ilgos darbo valandos, kartais alinantis darbas virtuvėje, gebėjimas mokytis iš padarytų klaidų ir žingeidumas – raktas į sėkmę… Niekas kitas taip nepakelia moralės, kaip pilnas restoranas laimingų svečių, kurie ir yra tikrasis kritikas. Laimingas svečias – laimingas ir virtuvės šefas!“

VEDAMA UŽSISPYRIMO

Evelina Maškalaitė – „Corner Case Technologies“ žmogiškųjų išteklių asistentė ir Nacionalinės Lietuvos ekspeditorių ir logistų asociacijos LINEKA generalinė sekretorė dalinasi savo sėkmės istorija, kuri prasidėjo tuometinėje Vilniaus turizmo ir prekybos verslo mokykloje (dabar – profesinio mokymo centre „Žirmūnai“).

„Mano kelionė į virtuvės virtuozų pasaulį prasidėjo labai anksti, vaikystėje. Mano pirmieji gaminiai namiškius džiugino man būnant jaunesnei nei 7 metai. Labiausiai mane žavėjo konditerija – pyragai, keksiukų gamyba. Baigusi 10 klasių, mamos paraginta, stojau mokytis konditerijos, vėliau ir kulinarijos Profesinio mokymo centre „Žirmūnai“ (buvusi Vilniaus turizmo ir prekybos verslo mokykla).

Vedama žingeidumo, užsispyrimo, pastovaus noro tobulėti savo profesijoje, toliau tobulinausi ir kopiau karjeros laiptais įvairiose stažuotėse Norvegijoje, Prancūzijoje ir kitose šalyse.

Gyvenimas mane vedė tinkamu keliu, tobulėdama turėjau galimybę apkeliauti 30 valstybių, paragauti pasaulio valgių, perprasti įvairių kultūrų žmones ir su jais susidraugauti.

Laikui bėgant, persikėliau gyventi į Londoną ir įstojau studijuoti Tarptautinį viešbučių ir turizmo bakalaurą. Dalyvavau įvairiose stažuotėse ir tarptautiniuose projektuose Suomijoje, Norvegijoje. Baigiau su pagyrimu ir dirbau žmogiškųjų išteklių konsultante turizmo ir viešbučių labdaros organizacijoje „Springboard charity“.

Prasidėjusi pandemija apribojo turizmo sektoriaus veiklą ir tai nulėmė mano grįžimą į Lietuvą. Ilgainiui susiradau daug įdomios veiklos ne pagal profesiją. Dabar dirbu „Corner Case Technologies“ žmogiškųjų išteklių asistente ir Nacionalinės Lietuvos ekspeditorių ir logistų asociacijos LINEKA generaline sekretore. Man mano darbas labai patinka.“

ENTUZIAZMAS PADEDA PASIEKTI TIKSLĄ

Modestas Stankevičius – UAB „RIMI LIETUVA“ e-komercijos pamainos vadovas dalinasi savo sėkmės istorija, kuri prasidėjo tuometinėje Vilniaus turizmo ir prekybos verslo mokykloje (dabar – profesinio mokymo centre „Žirmūnai“).
„UAB „RIMI LIETUVA“ pradėjau dirbti nuo 2016 metų, kai mokiausi… Per tokį, dar sakyčiau, gana trumpą laiką, pakilau karjeros laipteliais net kelis kartus. Kai tik matau galimybę – bandau siekti aukštesnio laiptelio… Šiame darbe labai vertinu galimybę mokytis ir tobulėti.

Kai rinkausi „ką daryti?“ (ar likti gimnazijoje, ar eiti mokytis profesijos), apsispręsti buvo sunku. Bet galiausiai pasirinkau profesinį mokymą – logisto – ekspeditoriaus specialybę. Ir šiuo metu galiu pasakyti, kad tikrai nesuklydau! Pabaigiau ir gimnaziją, ir įgijau profesinį išsilavinimą. Čia buvo mano „win win“! Nuo pirmo kurso teko stažuotis po mėnesį laiko skirtinguose Erasmus+ projektuose. Atlikau praktiką Suomijoje, Vokietijoje, Londone esančiose didelėse logistikos įmonėse. Tokie projektai labai skatino ne tik mane, bet ir kiekvieną, siekti kažko daugiau. Tai sudarė papildomą ir labai didelį bagažą, kurį turėsi baigęs specialybę. …Visos šiuolaikinės logistikos įmonės ir kitų šakų įmonės, kurios yra susijusios su logistika, labai vertina tokią patirtį. Dalyvavimas Erasmus+ trijuose projektuose ir sukaupta patirtis turėjo įtakos mano karjerai.

Kai mokiausi specialybės, buvau kasininkas, tačiau po kurio laiko tapau administratoriumi, vėliau perėjau dirbti į klientų aptarnavimo skyrių ir galiausiai elektroninės komercijos pamainos vadovu, kur logistika yra viena iš dominuojančių šakų šiame darbe. Įgytos praktinės žinios ir kvalifikacija vertinama darbdavių.

Jei matome progą, kur galime dar labiau patobulėti, imkime ir ja naudokimės! Darbdaviui geriau žmogus, kuris rodo entuziazmą, negu tas, kuris „su tuščiu diplomu“. Šiandien priimdamas darbuotojus į darbą vertinu CV turinį – kompetencijas, praktikas, gebėjimus, o ne kaip CV atrodo…“

SVAJONĖS IMA IR IŠSIPILDO

Ieva Mareckaitė UAB „MOKAM“ buhalterė, prieš dešimtmetį profesinio mokymo centre „Žirmūnai“ (tuometinėje Vilniaus turizmo ir prekybos verslo mokykloje) ieškojo skaičių ir raidžių magijos. Šiandien džiaugiasi svajonių darbu ir dalinasi savo sėkmės istorija.

„Kai įstojau į smulkiojo verslo paslaugų teikėjo specialybę, buvo įdomu mokytis įvairių dalykų, susijusių su verslo organizavimu, prekių ir paslaugų pardavimu, bendravimo ir komandinio darbo subtilybėmis. Labiausiai patikdavo apskaitos pamokos! Visada mėgau, kad viskas turėtų loginį paaiškinimą. Supratau, kad skaičiai, kaip raidės turi magišką galią. Kaip sakė mano matematikos dėstytojas: „Skaičiai, tai poezija, tik reikia mokėti ją skaityti“. Ir man patiko mokytis juos „skaityti“. Dalyvavau įvairiuose verslumo konkursuose, derinau mokslus ir darbą…Atsivėrė vartai į sėkmę!

Supratau, kad įgytos verslo ir verslumo žinios, padės tolimesnėje darbinėje veikloje, bet pirmumą teikiau buhalterinei apskaitai. Nusprendžiau siekti svajonės. Todėl 2014 m. įstojau į Vilniaus kooperacijos kolegiją, buhalterinės apskaitos specialybę. Mokytis buvo daug lengviau, nes turėjau pradmenis. Pradėjau dirbti apskaitininke. Baigusi kolegiją, nusprendžiau tęsti studijas Vilniaus universitete, kurį sėkmingai baigiau. Jau 5 metus dirbu buhalterinės apskaitos srityje.

Esu laiminga, nes darbas, kurį dirbu, man teikia vidinį pasitenkinimą, dirbu tokį darbą, apie kurį svajojau. Aš puikiai derinu abi įgytas specialybes. Visiškai nesvarbu, kaip keisis pasaulis, jam visada reikės žmonių, kurie mokėtų viską teisingai suskaičiuoti. Kviečiu rinktis apskaitininko specialybę! Kas žino, gal mes su Jumis susitiksime UAB „MOKAM“!

GERIAUSI DALYKAI PASLAPTINGI IR ATEINA SAVAIME

Ieva Sterneckė, profesionali šokėja, šokio pedagogė, savęs realizacijos paieškų labirintuose intuityviai pasirinko Profesinio mokymo centro „Žirmūnai“ siūlomą masažuotojo profesinio mokymo programą. Šiandien, ji gydomojo masažo studijos „Qune“ įkūrėja, licencijuota masažo specialistė, pasaulinės masažo federacijos (World massage federation) licencijuota masažo terapeutė. Ieva dalinasi savo sėkmės istorija.

„Mane pažįstantys žmonės, dar nuo mokyklos suolo žino mane, kaip profesionalią šokėją bei šokio pedagogę. Kurį laiką šokis buvo pagrindinė veikla finansiniam gerbūviui užtikrinti. Tačiau visada jaučiau, kad tai ne ta vieta, kurioje būdama galiu maksimaliai save realizuoti.

Taip šokis liko hobiu, o mintyse radosi savęs ir savo norų paieškos. Pasirodo – visą gyvenimą šalia manęs žygiavo medicina, tik reikėjo tai pamatyti ir suvokti, kad galiu būti jos dalimi.

Prieš porą metų manęs paklausus apie masažuotojo profesiją – būčiau garsiai nusijuokusi ar aukštai pakėlusi vieną antakį iš nuostabos. Vis tik, geriausi dalykai būna paslaptingi ir ateina tiesiog savaime. Taip netikėtai, anytos paskatinta, pradėjau domėtis masažu, o kelių dienų masažo kursuose susipažinau su viena iš masažo technikų. Ir man patiko! Jaučiausi neatitolusi nuo judesio, jaučiau galimybę suprasti žmogaus kūną, sandarą, anatomiją, atradau įkvėpimą, norą mokytis ir pažinti naują sritį.

Ilgai nedelsusi, ėmiau naršyti interneto platybėse, ieškodama plano, kaip realizuoti savo norą mokytis. Ir štai, Vilniuje, kvalifikuoto masažuotojo mokymo programą siūlo kelios mokymo įstaigos. Kurią rinktis? Eni-beni-diki-daki… – kažkaip neskamba viliojančiai. O kai esi „žalias“ masažo srityje, net nežinai esminių kriterijų savo pasirinkimui. Tuomet tenka išjungti protą ir vadovautis širdimi, o gal intuicija? Taip intuityviai suspaudusi kelis klaviatūros klavišus pateikiau prašymą mokytis Vilniaus Žirmūnų darbo rinkos mokymo centre. Ir man pavyko!

Mokslai truko dvejus metus, ką galiu pasakyti – tai geriausi ir smagiausi mokymosi metai mano gyvenime. Tikėjausi įgyti tiesiog reikiamas kompetencijas, o sutikau ir draugus, ir gyvenimo mokytojus, ir savęs pažinimą, savivertės augimą, žmones ir dar kartą mokytojus – kurie visam gyvenimui paliko žinią. Metai buvo kupini informacijos, kurią gobšiai sėmiau, o to ilgiuosi ir šiandieną. Be to, metai nestokojo ir džiaugsmo bei linksmybių, kuriant spektaklius, šventes, dalyvaujant dvasinėse praktikose, specialybės čempionatuose, konferencijose ir kelionėse, dėka mokytojų ir centro administracijos optimizmo, noro suteikti ne tik profesijos, bet ir gyvenimo kompetencijas. Mokslo metai baigėsi su maksimaliu pasitikėjimu eiti nauju keliu, kurti sau darbo vietą, kurioje būčiau tokia, kokia noriu būti ir realizuoti savo gebėjimą padėti kitiems jaustis geriau, sveikiau. Taip dienos šviesą, lygiai prieš metus, išvydo mano įkurta gydomojo masažo studija „Qune“ [kūne].

Prisimenant vieną iš pirmųjų specialybės mokytojos užduočių savo tikslams atskleisti, buvome paprašyti aprašyti savo svajonių darbo vietą. Siųsdama laišką su užduotimi palikau prierašą „Širdis šypsosi“. Ir tas jausmas tapo mano kompanionu. Visai kaip specialybės mokytojai, dirbdami su atsidavimu, mato, mus kaip naujuosius specialistus, ir nuo pradžių dažniausiai žino, kokiais gi mes tapsime. Iš visų jėgų priešinausi gydomajam masažui ir sakiau atliksianti tik ritualinius, SPA masažus, tačiau sulaukiau replikos, kad taip nebus. Ir ji buvo tiksli visu 100 procentų. Laikui bėgant jutau, kaip mano kompetencijos įsitvirtina ir aš galiu kur kas daugiau, nei maniau gebanti.

Šiandien galiu pasidžiaugti nuostabiu žmonių ratu, kurie manimi pasitiki kaip specialiste ir leido mano darbui bei studijai klestėti net tokiais sunkiais 2020-aisiais metais. Viskas, ką darome pasikliaudami širdimi ar intuicija, gali būti tik gera ir nuostabu!“

ĮVALDANT VIRTUVĖS MENĄ

Vladas Judickis – UAB „Sanitex“ Gastro studijų šefas, talentingas virtuvės virtuozas, gourmet, dalinasi savo prisiminimais. Anuomet mokęsis Vilniaus prekybininkų mokykloje (1992-1995) (dabar Profesinio mokymo centras „Žirmūnai“).

„Tai buvo sudėtingas ekonominis periodas Lietuvai… Sudėtingi lavinimosi pasirinkimai… Sprendimas siekti profesijos bei užbaigti vidurinį išsilavinimą lygiagrečiai. Kadangi mokslai buvo kaitaliojami su gamybine praktika, profesiniais ir bendro lavinimo dalykais – sekėsi puikiai. Bendrojo lavinimo dalykų dėstytojai buvo įdomūs ir stiprūs, profesinio lavinimo – įvairūs … Kai kurie, kiek nuobodoki… Bet buvo ir keletas Profesionalų! Kadangi buvo gamybinė praktika, sumoje buvo gerai. Vadovėliai, nors ir ruošti sovietmečiu, buvo gera pagrindų kalvė.

Dabar, žinodamas klasikinės virtuvės mokymo pagrindus bei vartydamas kitų šalių klasikinės virtuvės mokomuosius vadovėlius suprantu, kad sovietinis vadovėlis buvo „kopija“- vertimas, adaptuotas tų dienų aktualijoms, žaliavoms, galimybėms. Bet pagrindus jis davė. Ir klasikinės virtuvės pamatiniai akmenys jame buvo. Tiesiog reikėjo išmokti. Suprantama, kad praktinė bazė buvo skurdesnė ir praktinių žinių pasisemti nebuvo iš kur. Bent jau tokiais kiekiais ir tokios kokybės, kaip esame pratę dabar.

Paskutinę mokymosi vasarą (atostogas) dirbau mokinių poilsio stovykloje – virėjuku – ir susipažinau su asmeniu, kuris padėjo man baigus mokslo metus išvykti į Prancūziją. Tuo metu tai buvo neįsivaizduojamas dalykas, plius visi kaštai buvo ant mano šeimos pečių. Tiesiog 3 mėnesius dirbau Prancūzijos gilumoje, vidutinio lygio, tinklinio viešbučio virtuvėje – Commis pozicijoje (už stogą virš galvos, maistą ir neįkainojamą patirtį). Dabar suprantu, kaip tai yra svarbu, kad šviežias, žalias specialistas, švaraus popieriaus lapas, patektų į pirmąją praktinę darbo vietą, kurioje būtų tinkamai „sukalibruotas“. Šitie pirminiai, teisingi „gamykliniai nustatymai“ padarė įtaką visam mano tolimesniam profesiniam gyvenimui bei požiūriui į darbą.

Grįžau į Lietuvą: 5 metai virėjo darbas restoranuose (dirbau tik geruose), 5 metai virtuvės šefo pozicija, 10 metų prekybinės įmonės (prekyba prieskoniais, delikatesai, vynais) filialo vadovo pozicija ir lygiagrečiai kulinarinių mokymų, paskaitų vedimas (visus tuos 10 metų). Paskutiniai 8 metai – darbas, susijęs su maisto technologijomis, mokymais bei pardavimais. Pagrindinė motyvacija – tiesiog savo darbą daryti gerai! Atliekamas darbas bei jo rezultatai tokie, kurie leistų
pažiūrėti užsakovui į akis ir drąsiai sakyti – tai padariau aš!

Keičiasi laikai, mokymosi medžiaga, metodika, priemonės, galimybės. Bet viena lieka visada – reikia mokytis, įsikalt, įsimint, užfiksuot. Tiesiog išmokti. Visa programa, mokymosi medžiaga ir pan. yra sukurta, susisteminta, paruošta ne šiaip sau. Yra metodika. Ir jei viena ar kita tema yra mokymosi programos dedamoji – ji ten ne šiaip sau…

Patarimas jaunajai kartai – būkim realistai. Pasitaiko išimčių, bet… Pagrindines žinias geriausiai įsisavinti ir išmokti galime tada, kai gyvename išlaikomi tėvų, neturime šeimų ir vaikų, neturime didesnių finansinių iššūkių, esame imlūs ir energingi, smegenys sugeba apdoroti didžiausius informacijos kiekius… iki 22-24 metų amžiaus… Vėliau jau gautą žinių bagažą tik
tobulinsime ir papildysime naujesnėmis versijomis. Jei pirminio bagažo nebus – nebus ką ir tobulinti…“

DRĄSA SVAJOTI

Kristina Diomkina – verslininkė, grožio srities specialistė, padedanti kitiems gyvenime ieškoti pozityvo, kuris padėtų atskleisti savo asmenybę, augti ir tobulėti, siekti svajonių įgyvendinimo. Ieškodama savo pašaukimo, kuris derintųsi su šiandienine jos gyvenimo realija, Kristina nekartą savo dalykines, profesines kompetencijas tobulino profesinio mokymo centre „Žirmūnai“.

Verslininkė pasakojo, kad praėjus pusantrų metų po stuburo traumos ir intensyvios reabilitacijos, jai reikėjo keisti gyvenimą. Ji baigė KTU informacines technologijas, labai mėgo grafinio dizainerio darbą, tačiau prie šios srities negalėjo grįžti. “Dvejus metus stovėjau užimtumo tarnyboje, kai tarpininkė pasiūlė įgyti grožio srities kompetencijas. Ilgai svarsčiau, norėjau, kad įgyti gebėjimai sudarytų sąlygas atskleisti save ir dirbti ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Pasirinkau mokymo centrą. Man patiko informacijos pateikimas, bendravimas, psichologinis paruošimas… Įgijau manikiūrininko ir pedikiūrininko kompetencijas, kurios atvėrė galimybes kurti savo verslą. Mėgstu teorijos aspektus pritaikyti praktiškai, išbandyti save, spręsti iškilusias užduotis…“.

Pašnekovė pabrėžė, kad buvusi profesija ir patirtis leido geriau pažinti grožio sritį, derinti spalvas, formas, linijas, įgyvendinti kliento poreikius. Įkurtas grožio salonas jai atvėrė galimybes realizuoti save. „Dirbant grožio srityje, labai svarbu pažinti klientą. Grožis, mada, stilius moterį atgaivina, atskleidžia, pakelia savivertės jausmą ir norą gražinti save bei aplinką… Dirbdama praktiškai, pajunti, ar pasirinkta sritis yra tavo, kaip joje jautiesi. Tai profesinis augimas pažingsniui, kuris suteikia motyvacijos, padeda patikėti savimi, jaustis savo srities profesionalu…“

Siekiant plėtoti verslo strategiją, antrą kartą pasirinkdama mokymo centrą, Kristina įgijo kirpėjo – visažisto kompetencijas. Ji atkreipia dėmesį, kad buvo daug žmonių, kurie ją bandė sustabdyti. Tačiau sėkmę jai atnešė drąsa svajoti, svajonių įgyvendinimas. „Labai svarbu nepasiduoti, o liga – tarsi dovana, kuri užkuria mane judėti į priekį! Jei galime bandyti įveikti ligą, tai verslo kūrimas – ne kliūtis… labiausiai motyvuoja klientai ir pozityviai nusiteikę žmonės aplinkui, bet reikia prisiminti, jog būtina pradėti nuo savęs! Grožio salono klientas pirmiausiai renkasi specialistą pagal išvaizdą, tik paskui pagal gebėjimą suteikti paslaugą…taip pat reikia ieškoti bendraminčių, kurie dalintųsi patirtimi, motyvuotų judėti į priekį.“

Dar paauglystėje Kristinai patikdavo dailės pamokos, rūbų kūrimas, draugių gražinimas… Jos planuose jau kuriama nauja strategija, sukauptos savo ir kitų patirties pagrindu. Verslininkė atvira naujoms idėjoms, pozityviems žmonėms, patirčiai ir gyvenimui!

KAI BESIŠYPSODAMI PAKYLAME LAIPTELIU AUKŠČIAU…

Apsilankėme Zarasų socialinės globos namuose, kur virtuvėje sukasi dvi darbuotojos, įgijusios kompetencijų pagal virėjo programą Profesinio mokymo centro „Žirmūnai“ Zarasų skyriuje.

Zarasų socialinės globos namų direktorė Daiva Dūdėnienė atkreipia dėmesį, kad rajono gyventojai „sunaikino nuostatą“, jog prieglaudoje gyvena „kitokie“ žmonės, o atvykę pasisvečiuoti, pripažįsta nesitikėję, kad prieglaudoje bus gražu, šviesu ir …labai skanu… Direktorė negailėjo gerų žodžių visiems darbuotojams, dirbantiems su meile ir atsidavimu.

Daivą Dūdėnienę džiugina užsimezgęs gražus, kelerius metus trunkantis  bendradarbiavimas su Profesinio mokymo centru „Žirmūnai“ Zarasų skyriumi, nes „visada atsižvelgiama ne tik į kliento poreikius, bet net į jų svajones!“. Ji didžiuojasi, kad socialinės globos namų virtuvėje sukasi atsakingos, kruopščios darbuotojos, kurios įgijo kompetencijų Mokymo centre – Inga Klasinskienė ir Asta Vytienė.

Inga Klasinskienė šypsosi. Vaikystėje jai visada buvo įdomu stebėti, kaip virtuvėje greitai sukasi mama, kaip gamina maistą. Ingos mama buvo puiki šeimininkė, talkindavo šeimininkėms vestuvėse…  Tuomet Inga negalvojo apie virėjos darbą, bet norėdavosi ir tešlą pamaišyti, ir bulves nuskusti…o svarbiausia, kad jos „pagamintas patiekalas būtų kažkuo kitoks – turintis pikantišką skonį“.

Kai Inga įgijo virėjos specialybę Mokymo centre, tais pačiais metais pradėjo dirbti Zarasų socialinės globos namuose virėja. Paskatinta buvusio vadovo ir Mokymo centro specialistų, įstojo mokytis į Utenos kolegiją, maisto produktų technologijos. Jos darbštumas, nuoširdumas, atsakingumas ir sąžiningumas buvo pastebėti, pasiūlytos Vyriausios virėjos pareigos. „Kuo toliau – tuo mielesnis man darėsi šis procesas: daugėjo ne tik teorinių žinių, bet ir praktinių įgūdžių, kuriuos pastebėdavo ne tik kolegės, bet ir socialinės globos namų gyventojai. Juk visiems labai gera išgirsti: „buvo labai skanu“, „kaip skaniai pavalgėm“, „valgiau ir gyriau, kad skanu“… Malonu, kai sako gerus žodžius. Matyt, todėl gamindama įdedu meilės, dalelę savęs ir širdies“.  Darbuotoja atvirauja, jog maistas kasdien pateikiamas labai skirtingas, atsižvelgiant į įvairių negalių kamuojamų žmonių poreikius: turintiems virškinamojo trakto problemų – gaminamas dietinis maistas, gulintiems ligoniams – maistas pateikiamas pertrintas, sergantiems diabetu – valgiaraštis taip pat koreguojamas,  atsižvelgiama ir į vegetarų poreikius. Jos nuomone, Mokymo centre buvo puiki galimybė gilinti turimas teorines žinias, plėsti praktinius įgūdžius, didinti asmeninę motyvaciją. „Kompetentingi specialistai nejučiomis sugeba Tave įkvėpti sėkmei…tiek daug sužinojome apie vegetarinius, dietinius, ankštinius, kruopų, karštuosius patiekalus, įvairius daržovių apkepus, padažus ir garnyrus, jų gaminimo technologijas. Tai buvo išdėstyta įdomiai, todėl suintriguoja, norisi išbandyti. Tada supranti, kiek daug naudos duoda mokslai!“.

Kuomet Inga Klasinskienė tapo padalinio vadove, maisto gaminimą perdavė kolegėms. Viena jų – vyriausia virėja Asta Vytienė, kuri  taip pat virtuvės paslapčių įgijo Mokymo centro Zarasų skyriuje.  „Sužinojau daug naudingų ir naujų dalykų, kuriuos taikau savo darbe. Iš tiesų kartais net ir mažytės smulkmenos tampa labai svarbiomis ir reikalingomis“. Darbuotojai patinka ne tik maistą gaminti, bendrauti su žmonėmis, bet dalyvaujant įvairiuose kvalifikacijos kėlimo kursuose, įgyti naujų žinių, patirčių.  „Man labai patiko kursuose dėstoma „maisto estetika – puošyba. Nors mūsų darbo specifika kiek kitokia, tačiau maistas visada turi būti vizualiai patrauklus. Anksčiau žmonės galvojo, kad socialinės globos namuose galima dirbti „bet kaip“. Kadangi mes dirbame su ypatingais žmonėmis, visada stengiamės, kad mūsų gyventojai liktų patenkinti – kad būtų ne tik skanu, bet ir gražu“.

Zarasų socialinės globos namų direktorė Daiva Dūdėnienė žavisi Astos draugiškumu, sąžiningumu, greita reakcija, dėmesingumu kitiems. Šiandien globos namuose kasdien gaminama po kelis skirtingus patiekalus 206 žmonėms, darbo krūvis didelis. Ji pasakoja apie tai, kad gyventojų maisto gamybai, gyventojams skiriamas labai didelis dėmesys: jie čia maitinami 4-5 kartus. „Maistas visada būna šviežias ir šiltas, be to labai įvairus, todėl nepabosta – tai iš tiesų didelis Ingos nuopelnas: ji labai stengiasi sudaryti tinkamą valgiaraštį, o mes – tinkamai paruošti. Daiva Dūdėnienė pabrėžia, kad „asmeninei sėkmei turi įtakos kruopštus darbas, tinkamas žinių, įgūdžių, gebėjimų panaudojimas, motyvavimas ir tai, kokie žmonės šalia mūsų. Kai besišypsodami pakylame laipteliu aukščiau –prasideda sėkmės istorija“.

 

GIMĖ IDĖJA VAŽINĖJANT RIEDUČIAIS

Dalinamės buvusio mokinio Manto Petruškos sėkmės istorija, kurio karjeros kelias vingiavo ir Profesinio mokymo centre „Žirmūnai“. Šiandien jis MB MANTVIDA įmonės įkūrėjas ir vadovas. 2018 m. Švenčionyse pradėjo veikti siuvimo įmonė, užsiimanti masiniu drabužių siuvimu. Verslininkas, siuvėjas – modeliuotojas Mantas Petruška sėkmingai dirba su Lietuvos ir užsienio dizaineriais.

Nuo ko prasidėjo Jūsų, kaip siuvėjo – modeliuotojo, karjera?

„Prasidėjo dar mokantis gimnazijoje… Baigus 11 klasių, vasarą įsidarbinau APB „Apranga“ pardavėju-konsultantu. Darbas mados sektoriuje, pirkėjų aptarnavimas, domėjimasis mados tendencijomis, mokymasis, suteikė tvirtesnį pasirinkimą, ką studijuoti pabaigus gimnaziją. Išlaikęs egzaminus grįžau į darbus bei užpildžiau dokumentus studijuoti Vilniaus kolegijoje. Pagrindinė studijų programa buvo prekybos vadyba, tačiau studijuojant programos pavadinimas keitėsi į Tarptautinę prekybą. Studijas derinau su darbu, mokiausi, tobulėjau praktikavausi. Baigęs studijas gavau pasiūlymą įsidarbinti. Vėliau teko padirbėti dar keliose įmonėse. Visuomet vedė noras pasiekti daugiau ir tobulėti, tad vieną dieną važinėjant riedučiais Vingio parke gimė idėja atsidaryti nuosavą verslą susijusį su drabužiais.

Kaip siekėte idėjos realizavimo?

„Pasiryžti šiam žingsniui lengva nebuvo. Kadangi tuo metu buvau bedarbis, sužinojau, jog galima įsteigti darbo vietą sau. Šis pasiūlymas sudomino mane. Pradėjau šią mintį gvildenti plačiau… Su verslo partnere nuvykome į tarptautinę aprangos ir tekstilės parodą „Baltic Fashion &  Textile Vilnius“, kurios metu susipažinome su daugybe Lietuvos ir užsienio dizainerių, audinių tiekėjais, gamybinės įrangos pardavėjais. Profesinis mokymo centro atstovai pristatė mokymo programas, galimybes įgyti praktines kompetencijas…“

Kuo sudomino mūsų įstaigos pristatymas?

„Tuo metu mintys buvo visai kitur, tačiau drabužių konstravimas pasirodė labiausiai reikalingu dalyku kuriant verslą ir bandant pažinti šio verslo ypatumus. Juk drabužio sukūrimas ir prasideda nuo idėjos sugeneravimo ir jos išgryninimo!“

O kas toliau?

„Užsiregistravau į drabužių konstravimo kursus. Planavau pradėti mokslus dar iki Naujųjų metų.  Teko palaukti. Informacijos buvo daug… Supratau, kad net drabužių konstravimas be dailės, matematikos ir braižybos nė pro kur! Šių kursų metu prisiminiau gimnaziją ir studijas kolegijoje, kai vienu metu teko spręsti dar 100 klausimų. Tarp konstravimo ir modeliavimo rašiau verslo planą, bendravau su užsakovais bei įrangos tiekėjais.“

Kaip viską sugebėjote derinti?

„Buvo nelengva derinti mokslus ir darbinius reikalus, tačiau viskas pavyko: baigti kursus, išsilaikyti egzaminus, išspręsti darbinius reikalus.“

Kas labiausiai patiko mokantis?

„Pamokų koncentruotas turinys. Trumpai ir aiškiai išdėstyti aspektai, galimi sprendimo būdai, koregavimai pagal dizainerio norus, užmąstymus ir pan. Norintiems plačiau sužinoti buvo pateikta literatūra. Mokytis visuomet įdomu, tačiau įdomiausias procesas yra įgytas žinias efektyviai išnaudoti darbe, kuriant produktą, diegiant naujoves.“

Ar naudojatės žiniomis, paslaptimis, kurių pasisėmėte mokydamasis drabužių konstravimo?

„Įgytas žinias naudoju kasdieninėje veikloje, susidurdamas su daugybe gamybinių iššūkių. Gautas koncentruotas žinias darbo metu išpakuoju, gilinu, pasidarau išvadas, atrandu kažką naujo… Atsidarius įmonę laimėjome  viešąjį konkursą pasiūti Aukštaitijos šokių ansambliui dainų šventei Tautinius kostiumus. Pats konstravau ir modeliavau, pritaikydamas įgytas žinias kursų metu. “

Ko labiausiai trūksta darbinėje veikloje?

„Mokėjimo dirbti su kompiuterine konstravimo programa. Tai padėtų greičiau ir efektyviau atlikti darbus.“

Ko reikia sėkmei?

„Pirmiausia kantrybės ir atsidavimo darbui, Tai ką daro, darytų su meile ir aistra, nesvarbu, ar jis pardavėjas, ar siuvėjas, ar vadovas. Manyčiau, kad tai turbūt viena iš tų sėkmės formulių dalių, norint pasiekti gyvenime savo tikslų. Daug ir kantriai dirbti, domėtis naujovėmis, atrasti kažką naujo, išskirtino. Kaip yra išreiškęs mintį Vinstonas Čerčilis – „Sėkmė susideda iš žingsniavimo nuo vienos nesėkmės prie kitos, neprarandant entuziazmo.“

 

 

MOKYTIS NIEKADA NEVĖLU

Vaida Šimkūnienė nusprendė įgyti virėjo kvalifikaciją Profesinio mokymo centre „Žirmūnai“ Pakruojo skyriuje.

Profesijos Vaida neturėjo, bet buvo dalyvavusi įvairiuose neformaliuose mokymuose, kuriuose susipažino su skirtingų sričių profesijomis. Kadangi Vaidos teta turi pomėgį gaminti, moterį sužavėjo tetos užsidegimas konditerijai, kulinarijai, tad Vaidą teta pastūmėjo eiti jos keliu. Nusprendus pradėti virėjos karjerą, Vaida išsirinko mokymo įstaigą, kuri yra arčiausiai namų – Profesinio mokymo centro „Žirmūnai“ Pakruojo skyrių. Iš pradžių buvo kiek nedrąsu, tačiau kompetentingos profesijos mokytojos Vaidą įkvėpė ir ji suprato, kad tapti virėja – jos pašaukimas.

Besimokydama profesijos, didžiąją praktikos dalį mokinė atliko visuomeninio maitinimo įmonėje UAB „Pakruojo parkai“, karčemoje „Traktierius“. Nors buvo tik mokinė praktikantė, dirbo įvairius darbus: nuo pasiruošimo gamybai, dalyvavimo gamybos procese, tvarkos palaikymo darbuose, nes svarbiausia yra švara, tvarka virtuvėje, kai viskas vyksta pagal planą. Praktikos metu Vaida labai džiaugėsi, kad įmonės darbuotojai ja pasitikėjo, pavesdami ir įpareigodami atlikti kuo įvairesnius darbus. Tai padėjo tobulėti. Sunku buvo tada, kai kažkas nepasisekdavo, bet Vaida niekada neprarasdavo noro, atkaklumo stengtis. Atsižvelgę į mokinės atkaklumą ir kompetencijas, karčemos darbuotojai, administracija atsidėkodami praktinį darbą įteikė dovaną – padėkos raštą „Metų praktika“!

Vaida Šimkūnienė nori visiems palinkėti siekti užsibrėžto tikslo, nes mokytis niekada nevėlu!

PAŠAUKIMAS PADĖTI KITIEMS

Kiekvienoje gyvenimo srityje atpažįstame žmones, kurie nuoširdžiai bendrauja, dirba su ūpu ir užsidegimu. Jei tik yra galimybė, renkamės specialistą, kuris myli savo darbą ir kuriam rūpi klientas.

Marius Rimkevičius ieškojo savo pašaukimo profesinėje veikloje. Paskatintas aplinkinių žmonių pradėjo mokytis masažo specialybės Profesinio mokymo centro „Žirmūnai“ Druskininkų filiale. Masažo srityje Marius neturėjo patirties, todėl pasak jo, tai jam buvo vienas iš didžiausių išbandymų. Įsitraukimas į veiklas, aktyvumas įvairiuose seminaruose, konkursuose, gebėjimas atjausti, padėjo suprasti, kad pagalba žmonėms juos masažuojant – jo pašaukimas.

2019 m. įgijęs masažuotojo kvalifikaciją Marius išvyko gyventi į Šveicariją, kur sėkmingai dirba masažuotoju pačiame Ciuricho centre, Pilates ir fizioterapijos klinikoje. Jo klientai yra patenkinti jo darbu. Dabar Mariaus tikslas – įkurti savo masažo įmonę Šveicarijoje.

ATRASTI SAVE IR DALINTIS
Tadas Stonkus 2016 m. įgijo masažuotojo kvalifikaciją profesinio mokymo centro
„Žirmūnai“ Druskininkų filiale (tuomet VšĮ Vilniaus Žirmūnų DRMC). Jis iš kitų mokinių
išsiskyrė savo žingeidumu, atkaklumu siekiant užsibrėžto tikslo, noru nuolat tobulėti. Tadui labai
patiko pasirinkta specialybė, mokymosi aplinka, mokytojai, užsiėmimus lankė su entuziazmu,
nuolat domėjosi naujovėmis. Dar besimokydamas 1-ame kurse, pradėjo dirbti Vilnius SPA
centre (UAB „Raminora“) ir nuo pat darbo pradžios pasižymėjo kaip puikus specialistas.
Tado laimėjimai: 2017 m. kovo mėn. laimėjo sidabro taurę II-ajame  Atvirame
Tarptautiniame Estetinės kosmetologijos ir SPA estetikos čempionate Kaliningrade; 2017 m.
lapkritį laimėjo I vietą Tarptautiniame atvirame masažo čempionate „SPA Talent 2017“,
Neapolyje, Paestum mieste; sukūrė savo autorinį giluminį viso kūno audinių ir sąnarių masažą,
kuris tinka fiziškai aktyviems bei mažai judantiems žmonėms.
Naujausias pasiekimas – Tadas yra ESPA tinklo tarptautinės kvalifikacijos treneris,
kuris treniruoja SPA VILNIUS masažuotojų komandą. Kaip treneris jis privalo dalyvauti
tarptautiniuose ESPA mokymuose ir dalintis patirtimi su kolegomis iš viso pasaulio. Tik patys
geriausi masažo meistrai iš viso pasaulio gali prisijungti prie tarptautinio ESPA trenerių tinklo!
Šiuo metu Tadas dirba profesijos mokytoju profesinio mokymo centro „Žirmūnai“
Druskininkų filiale perteikdamas savo žinias ir patirtį pradedantiesiems masažuotojams.